Rusijos Federacijai priklausančiame Šiaurės Kaukaze gyvenantys ingušai, čečėnai ir vainachai pirmuosius bokštus tikriausiai pastatė dar prieš Kristų. Maždaug apie XIII-XVI a. Šiaurės Kaukaze trumpam atgimė bokštų kultūra. ngušų kaimuose stovėjo dideli stačiakampiai bokštai gyvenimui ir aukšti bokštai gynybai. Ingušų, vainachų ir čečėnų bokštai skyrėsi architektūra, bet nedaug. Akmenys buvo tvirtinami kalkių skiediniu, tačiau kartais buvo naudojamas sausas kaminas. ingušų bokšto statybai galiojo griežtos taisyklės. Jis turėjo būti baigtas per 365 dienas, be jokių klaidų. Ir kiekviena pasiturinti kaimo šeima privalėjo pasistatyti bokštą. bokštai buvo apie 10-12 metrų aukščio. Pirmame aukšte buvo įrengtos arklidės ir tvartai. Grindys ir lubos buvo medinės. Antrasis aukštas buvo skirtas gyvenamosioms patalpoms. Viršutinis aukštas buvo "svečių" aukštas, bet galėjo būti naudojamas ir gynybai. tai, kas atrodo kaip balkonai, iš tikrųjų yra gynybiniai stebėjimo taškai. Tokie "balkonai" neturi grindų ir buvo naudojami akmenims ridenti ir karštiems skysčiams pilti į užpuolikus, o akmeninis "balkono" aptvaras saugojo gynėjus nuo užpuolikų strėlių. šie bokštai daugiausia buvo skirti gynybai, tačiau juose gyveno ir šeimos.
