Tai senovinės kilmės kietas virintas karvės pieno sūris, kurio pirmieji pėdsakai siekia XIII a. ir kurio pavadinimas kilęs iš seniausios gamybos vietovės - Montasio plynaukštės. Šiandien Montasio taip pat gaminamas kai kuriose kalvotose ir lygumose esančiose Friulio-Venecijos Džulijos ir Veneto vietovėse. Jis gaunamas perdirbant nenugriebtą arba pusiau nugriebtą pieną, kuris koaguliuojamas pridedant veršelio šliužo fermentą. Susmulkinta į smulkius grūdelius varškė verdama maždaug 45 °C temperatūroje, dedama į formas ir spaudžiama. Po sūdymo, kuris gali būti visiškai sausas arba sūrymo voniose, sūriai siunčiami brandinti. Pagal brandinimo laipsnį skiriamos trys rūšys: šviežias, vidutinio brandumo ir brandus arba labai brandus. Pirmasis bręsta nuo dviejų iki penkių mėnesių, antrasis - nuo penkių iki dešimties mėnesių, o trečiasis - ilgiau nei dešimt mėnesių. Bręstant skonis stiprėja, iš švelnaus tampa pikantišku ir aromatingu, odelė storėja ir kietėja, masė iš baltos tampa šiaudų spalvos, vėliau - geltona, o jos konsistencija, iš pradžių buvusi tvirta ir elastinga, tampa trapi ir grūdėta. Parduodami 5-9 kg svorio ratai.
