Pasak legendos, IV mūsų eros amžiuje gyvenęs pamokslininkas ir karys šventasis Julijus, norėdamas bet kokia kaina pastatyti savo šimtąją bažnyčią, nuvyko iki ežero kranto ir čia, susižavėjęs vieta, stovėjo ir kontempliavo salą, kurią, kaip sakoma, tuo metu persekiojo drakonai ir gyvatės. Neradęs valties, šventasis išskleidė savo apsiaustą ant vandens ir eidamas juo pasiekė salą.
Jis išvijo drakonus ir gyvates vien savo kalbos jėga ir pradėjo statyti savo šimtąją bažnyčią, kurioje vėliau buvo palaidotas. Bazilikos viduje yra šventųjų skulptūrų, vaizduojančių drakonus, o zakristijoje - senovinis kaustytas drakonas, virš kurio kabo kaulas - didžiulis tikras vieno metro ilgio slankstelis.