Toskanos miške auga žavus ąžuolas. Jo storos, samanomis apaugusios šakos driekiasi horizontaliai, todėl jis atrodo keistai suspaustas. Šis senas medis vadinamas įvairiais vardais ir yra įkvėpęs nemažai legendų ir padavimų.
Pasak vienos vietos legendos, prie 600 metų senumo ąžuolo kadaise rinkdavosi raganos. Jos pašėlusiai šoko ant jo šakų, paversdamos augalą scena savo giesmėms ir apeigoms. Spėjama, kad jų ritualai stabdė medžio augimą ir iškraipė jo formą, todėl medis siekė ne aukštyn, o į išorę. Senasis ąžuolas įkvėpė ir kitą istoriją, kuri labiau pažįstama viso pasaulio vaikams. Kartą Carlo Collodi, rašydamas kelis "Pinokio nuotykių" skyrius, sėdėjo po milžiniškomis jo šakomis. Jis įkvėpė scenas, kuriose garsioji lėlė sutinka katiną ir lapę, o vėliau jį išgelbsti Mėlynoji fėja. Todėl vienas iš kitų medžio pavadinimų yra Quercia di Pinocchio (Pinokio ąžuolas). Medis stūkso vietovėje, kurioje Pinokio sąsajos puoselėjamos kartu su kitomis su šia istorija susijusiomis vietomis.
Italijos vyriausybė legendinį medį oficialiai pripažįsta nacionaliniu paminklu.