Kaizerio Vilhelmo memorialinė bažnyčia yra 1895 m. pastatyta evangelikų šventovė. Pirmojo Vokietijos kaizerio Vilhelmo I garbei jo anūkas Vilhelmas II suplanavo nuostabią bažnyčią, kurią 1891-1895 m. neoromantiniu stiliumi pastatė Francas Švechtenas. Penki bokštai, bombastiškas dizainas atspindėjo to meto ir kaizerio skonį.
Bažnyčios varpai buvo antri pagal dydį Vokietijoje po Kelno, o kai bažnyčia buvo iškilmingai atidaryta, penki varpai skambėjo taip garsiai, kad zoologijos sode ėmė loti vilkai. Per Antrąjį pasaulinį karą varpai nustojo skambėti, o penki varpai buvo išlydyti šaudmenims.
Per Antrąjį pasaulinį karą šventovė smarkiai nukentėjo. Dabartinis bažnyčios vaizdas - tai XIX a. griuvėsių derinys su modernia aštuonkampio plano nava, šešiakampiu varpinės bokštu ir keturkampiu prieangiu, kurio sienos iš 30 tūkst. stiklo elementų.
Paminklinė bažnyčia yra architekto Franzo Švechteno (Franz Schwechten), kuris pastatė monumentalią šventovę su penkiais bokštais - vienas iš jų siekė 113 m ir tuo metu buvo aukščiausias pastatas Berlyne, darbas. Bažnyčia sulaukė didelio pripažinimo - jos įtakoje neoromaninis stilius paplito visoje Vokietijoje.
Modernioji bažnyčios dalis pastatyta 1961 m. pagal vieno svarbiausių vokiečių modernizmo atstovų Egono Eiermanno projektą. Pagal jo sumanymą ankstesnė šventovė buvo nugriauta. Po audringų socialinių diskusijų buvo priimtas sprendimas išsaugoti griuvėsius.